Propagandos tekstų analizės ir vertinimo įrankis

Propagandos tekstų analizės ir vertinimo įrankis

Šis įrankis yra skirtas analizuoti tekstus, kuriuose siekiama aptikti žemiau išvardintas propagandiniuose tekstuose naudojamas technikas ir naratyvus. Šis įrankis pagrįstas įvairiais mašininio mokymosi algoritmais, kurie skaičiavimus atlieka realiu laiku ir jokie naudotojo įvesti duomenys nėra saugomi. Šių algoritmų rezultatas yra tikimybinis, ty. įrankis tik pateikia technikas ar naratyvus, kurios galėtų būti pateiktame tekste. Jeigu algortimas spėja, kad tikimybė jog tekstas ar jo fragmentas turi nurotytą techniką ar naratyvą yra lygi 1,tai savaime nereiškia kad algortimas identifikavo juos teisingai.
Kritinis tekstų vertinimas turėtų būti atliekamas paties naudotojo.

Šis įrankis stengiasi identifikuoti šias propagandos (įtikinėjimo) technikas:

1. Emocinė raiška (angl. Emotional Expression). Sąmoningai vartoja emociškai įkrautą kalbą (pvz., pasitelkia baimę, pyktį, pasididžiavimą, užuojautą), kad sukeltų stiprius jausmus ir paveiktų auditorijos įsitikinimus ar veiksmus. Dažnai vengia loginio samprotavimo ir remiasi hiperbolizavimais, asmeniniais išpuoliais ar neaiškiais, bet teigiamais terminais suvokimui formuoti.
2. Dėmesio nukreipimas (angl. Whataboutism / Red Herring / Straw Man). Nukreipia dėmesį nuo pagrindinio klausimo, perkeldamas kaltę ar kritiką kitiems (angl. wataboutism), pateikdamas nesusijusią informaciją ar argumentus (raudona silkė) arba iškreipdamas oponento požiūrį, jį perdėdamas, iškraipydamas ar pernelyg supaprastindamas, kad pultų silpnesnę versiją (šiaudinis žmogus). Šios strategijos skirtos nukreipti arba atitraukti dėmesį nuo pagrindinio argumento.
3. Supaprastinimas (angl. simplification). Sąmoningai sudėtingas problemas paverčia pernelyg paprastais paaiškinimais, priskirdamas kaltę ar atsakomybę vienai priežasčiai, individui ar grupei, įvardinant problemas kaip turinčias tik du priešingus variantus, vartodamas stereotipines frazes, kurios slopina gilesnį mąstymą, ir pasikliaudamas trumpais, patraukliais šūkiais, kurie labiau apeliuoja į emocijas nei į logiką. Šios strategijos riboja kritinį mąstymą ir užmaskuoja tikrąjį problemų sudėtingumą.
4. Neapibrėžtumas, sąmoningas neaiškios kalbos vartojimas (angl. obfuscation, intentional vagueness,confusion). Vartoja dviprasmišką ar netikslią kalbą, kad paslėptų prasmę, sudarydamas sąlygas įvairioms interpretacijoms ir padėdamas išvengti atsakomybės ar tiesioginio vertinimo.
5. Apeliavimas į autoritetą (angl. Appeal to Authority). Nurodo autoritetingus asmenis ar institucijas, siekiant pateisinti teiginį, leidžiant manyti, kad jis teisingas, remiantis vien tik autoriteto statusu, dažnai be patvirtinančių įrodymų.
6. Mojavimas vėliava (angl. Flag Waving). Propaguoja poziciją kurstant patriotizmą ar nacionalinį pasididžiavimą, pvz., teigiant, kad idėja tarnauja šalies interesams, net jei tam nėra aiškaus pagrindimo ar įrodymų.
7. Sekimas iš paskos (angl. Bandwagon). Skatina pritarimą įsitikinimui ar veiksmui, apleliuojant į daugumos nuomonę ar pritarimą. Pasitelkiamas socialinis spaudimas ir noras prisitaikyti, siekiant įtikinti asmenis priimti daugumos požiūrį.
8. Abejojimas (angl. Doubt/Smears). Siekia pakenkti patikimumui įtarinėjant arba puolant asmenį ar instituciją – subtiliai (abejonėmis) arba tiesiogiai nepagrįstais kaltinimais ar užuominomis (šmeižtas), – nepateikiant konkrečių įrodymų.
9. Reductio ad Hitlerum / Stalinum (angl. Reductio ad Hitlerum / Stalinum). Diskredituoja asmenį, idėją ar grupę, siejant juos su istoriškai niekinamomis asmenybėmis (pvz., Hitleriu, Stalinu).

Šis įrankis stengiasi identifikuoti šiuos propagandos naratyvus:

1. Autoritarinio modelio propagavimas. Tokių režimų kaip Maskvos, Minsko ar Pekino išryškinimas kaip stabilumo, efektyvumo ir suverenaus valdymo pavyzdžių, priešingų Vakarų „chaosui“.
2. Dezinformacija apie karą Ukrainoje. Melagingų naratyvų skleidimas, siekiant pateisinti Rusijos agresiją ir delegitimizuoti Ukrainos pasipriešinimą.
3. Geopolitinis pertvarkymas ir „Naujoji pasaulio tvarka“. Sąmokslo teorijomis paremtų idėjų apie pasaulinį pertvarkymą, kuris liberalias demokratines sistemas pakeičia alternatyviomis autoritarinėmis sąjungomis, propagavimas.
4. Lietuvos Respublikos delegitimizavimas ir šmeižtas. Lietuvos Respublikos šmeižimas kaip nesėkmingo ar dirbtinio „projekto“, abejojant jos suverenitetu ir istoriniais pagrindais.
5. Nepasitikėjimo Lietuvos institucijomis konstravimas. Naratyvų, kurie vaizduoja valstybės valdžios institucijas kaip korumpuotas, nekompetentingas ar nereprezentatyvias, skleidimas)..
6. Nepasitikėjimas Vakarų institucijomis ir aljansais. ES, NATO ir kitų daugiašalių organizacijų diskreditavimas, jų vaizdavimas kaip savanaudiškų, neefektyvių ar moraliai bankrutavusių.
7. Vakarų civilizacijos žlugimo naratyvas. Teiginių apie Vakarų moralinį nuosmukį skleidimas, dažnai pabrėžiant tokias temas kaip lyčių ideologija, LGBT teisės ar sekuliarizmas, siekiant supriešinti jį su „tradicinėmis vertybėmisteiginių apie Vakarų moralinį nuosmukį skleidimas, dažnai pabrėžiant tokias temas kaip lyčių ideologija, LGBT teisės ar sekuliarizmas, siekiant supriešinti jį su „tradicinėmis vertybėmis.

Technikomis padengto teksto dalis skaičiuojama kaip santykis tarp technikomis nužymėto teksto dalies ilgio ir viso teksto ilgio.

Įrankiui sukurti naudoti duomenų rinkiniai ir metodai plačiau pristatyti šiuose moksliniuose straipsniuose:

• Rizgelienė, Ieva; Zubaitienė, Vilma; Maliukevičius, Nerijus; Marcinkevičius, Virginijus. HALT-PROP: human-annotated Lithuanian textual corpus for propaganda narratives and techniques // Scientific data. Berlin : Nature Portfolio. ISSN 2052-4463. 2026, vol. 13, art. no. 47, p. [1-20]. DOI: 10.1038/s41597-025-06367-w.
• Rizgelienė, Ieva; Marcinkevičius, Virginijus; Plikynas, Darius. Dual-input deep learning–based approach for propaganda narratives detection in a low-resource language: a case study in Lithuanian // EPJ data science. New York : Springer. eISSN 2193-1127. 2026, first published online, p. [1-36]. DOI: 10.1140/epjds/s13688-026-00648-z.

Šio įrankio sukūrimui finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-VIS-23-8 iš valstybės biudžeto lėšų pagal konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“. Projekto pavadinimas "Propagandos ir dezinformacijos tyrimai: automatinis atpažinimas mašininio mokymo metodais, poveikis ir visuomenės atsparumas". Projekto akronimas - ATSPARA. Daugiau apie šį projektą paskaityti čia.